Mikel'andželo

Vikipedii-späi
Mikel'andželo
Mikel'andželo (Daniel' de Vol'terran rad)
Mikel'andželo (Daniel' de Vol'terran rad)
nimi sündundan jäl'ghe:

ital.: Michelangelo di Lodovico Buonarroti Simoni

radmižen toižend:

skulptor, ehitusjoonestaja, pirdai, arhitekt, runokirjutai, insener, general contractor, kirjutai

sündundan dat:

6. keväz'ku 1475[1][2][3][4]

sündundan sijaduz:

Caprese Michelangelo[d], Firenze Vabariik[d][5][6][4]

valdkund:

 Firenze Vabariik[d][7][8]

kolendan dat:

18. uhoku 1564[9][1][2][3][4] (88 vot)

kolendan sijaduz:

Rim, Kirikuriik[d][5][6][3][4]

tat:

Lodovico di Leonardo Buonarroti Simoni[d][10]

mam:

Francesca di Neri del Miniato Siena[d][10]

avtograf:

 Mikel'andželo VikiAitas
Om sädusid VikiPurtkiš VikiPurde

Mikel'andželo Buonarotti (täuz' nimi: Mikel'andželo di Lodoviko Buonarotti Simoni, ital.: Michelangelo di Lodovico Buonarroti Simoni; sünd. 6. keväz'ku 1475, Kapreze Mikelandželo, Toskan — kol. 18. uhoku 1564, Rim, Papan agj) oli italine voimujupirdai, skul'ptor, arhitektor, runokirjutai da meletai. Hän om üks' surembiš da järedambiš mastarišpäi Renessansan aigan, sai avarod tetabut elon aigan völ, tegi sädusid ühesan rimalaižen papan täht.

Biografii[vajehta | vajehtada tekst]

Om kaičenus äi dokumentoid Mikel'andželon elos da sädamižes. Mehen ezmäine biografii om sätud, konz hän oli elegiš völ, oficialine biograf oli Džordžo Vazari.

Mikel'andželo oli sündnu Florencijan gollištunuden bajarin kanzha kahtendeks poigaks. Mam koli paksuiden kohtukahusiden tagut prihaižen sündundan kudenden voz'päivän vodel. Tuleban aigan tetab skul'ptor avaiži mel'hetartust savele i leiktandinstrumentale aigaližes laps'aigas, edel kirjmahtoiden opendust, ka hänen opendusen aigan järgeližes školas kopirui jumalaižid da freskoid, kontaktirui enamba pirdajidenke.

Vl 1488 tat hökkahti poigan mel'hetartusidenke i andoi händast openumha Domeniko Girlandajo-pirdajan radhonushe. Siš nor' Mikel'andželo tundišti čomamahton päižid materialoid i sädusiden radonmahtoid.

Sädused[vajehta | vajehtada tekst]

Mastarin mahtuz zavodiše da lopiše ristitun hibjan ozutandas.

Mikel'andželon kaikiš tetabambiš skul'pturtöišpäi oma «David», «Bahus», «Pjeta», Moisein, Lijan i Rahilin kuvapatshad Julii II-papan kaumusen täht. Sikstinan kapellan lagen freskad oma pirdajan kaikiš surembiš töišpäi. Arhitekturižiden sädusiden keskes — ph. Pedroin päjumalanpertin kumplon projekt (Vatikan), Laurencianan kirjišton pordhad (Florencii), Kampidol'jo-torg (Rim).

Homaičendad[vajehta | vajehtada tekst]

  1. 1,0 1,1 Dussler L., Girardi E. N. Dizionario Biografico degli Italiani — 1972. — Vol. 15.
  2. 2,0 2,1 BeWeB
  3. 3,0 3,1 3,2 Artnet — 1998.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 The Fine Art Archive
  5. 5,0 5,1 Deutsche Nationalbibliothek Record #118582143 // Integrated Authority File — 2012—2016.
  6. 6,0 6,1 Archivio Storico Ricordi — 1808.
  7. Union List of Artist Names
  8. http://www.smithsonianmag.com/travel/how-to-tour-michelangelos-rome-12922932/
  9. Arkitekter verksamma i Sverige — 2014.
  10. 10,0 10,1 Pas L. v. Genealogics — 2003.