Mongolijan imperii

Vikipedii-späi
Mongolijan imperii
ᠶᠡᠺᠡ
ᠮᠣᠨᠭᠣᠯ
ᠤᠯᠤᠰ

Ih Mongol uls
Tehtud 1206
Hajenu 1368
Flag
Mongolijan imperii ᠶᠡᠺᠡ ᠮᠣᠨᠭᠣᠯ ᠤᠯᠤᠰ Ih Mongol uls
Pälidn Avarg (1206−1235).
Karakorum (1235−1260).
Hanbalik (1271−1368)
Eläjiden lugu (1279) 110 mln ristitud
Pind 33,000,000 km²
Kel' mongoližed keled
türkižed keled
Ohjanduzform monarhii
Pämehen titul sur' han
Jäl'gmäine pämez' Togon Temur (Uhagatu-hagan)
Dinastii Čingizidad i Juan'-dinastii
Religii tengrizm. šamanizm
Valüt bališ


Mongolijan imperii (mong.: Монголын эзэнт гүрэн ᠮᠣᠩᠭᠣᠯ ᠤᠨ
ᠡᠵᠡᠨᠲᠦ
ᠭᠦᠷᠦᠨ
; mong.: Их Монгол улс ᠶᠡᠺᠡ
ᠮᠣᠨᠭᠣᠯ
ᠤᠯᠤᠰ
, Yeke Mongɣol ulus — «Sur' Mongoline valdkund»), oli valdkund Azijan päivnouzmas i keskuses vozil 1206−1368, mugažo Evropan päivnouzmas. Sündui Čingishanan i hänen jäl'gnikoiden anastusiden satuseks. Čingizidad i Juan'-dinastii ohjastihe kogonaižel imperijal, sen rippujil valdkundoil i möhemba ripmatomil valdkundoil imperijan sijas.

Vl 1294 kogonaine imperii čihozi nelläks palaks: Kuldaine ord, Čagatai ulus, Hulagujidoiden valdkund i Juan'-imperii.

Imperijan pind oli kaikiš suremb mail'mas, olendan jäl'gused oma znamasižed mugažo:

  • regioniden ühtištuz (Venäman evropine i azijalaine palad, Kitain päivlaskman regionad);
  • Iranan ristitišton terav polenduz, bubonmustmoran leviganduz Evropas (20 mln pölištunuzid Evropas);
  • territorijan anastusen aigan mongoline armii rikoi ristitištod täuzin vastustelendan statjaks vai oti ristituid plenha i armijha;
  • imperii leviti sodajärgendust, sodamahtusid, nin'dundad pakaižtal'ven aigan i meritokratijan pirdoid. Sätihe mongolišt kirjamištod uiguran znamoiden alusel, kävutadas sidä tämbäi-ki Kitain Südäimongolii-agjas.

Homaičendad[vajehta | vajehtada tekst]



Nece kirjutuz om vaiše ezitegez. Tö voit abutada meile, ku kohendat sidä da ližadat sihe.